asdas

Apie įmonę

Atnaujinta 2017-03-14

Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai", įkurta 1995 m., tęsia senas Žemaitijos kelininkų tradicijas. Mūsų įmonės prižiūrimų kelių teritorija apima vakarinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Latvijos Respublika ir Kaliningrado sritimi. Su didele atsakomybe prižiūrime Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės bei Neringos savivaldybių teritorija einančius 1879,724 km valstybinės reikšmės automobilių kelių, kuriais važiuoja kasmet vis didėjantys transporto srautai.

Klaipėdos apskrities kelių tinklas kasmet tobulėja, tiesiami nauji kelių ruožai, rekonstruojami ir stiprinami esami keliai, tačiau svarbiausias ir atsakingiausias mūsų darbas yra ištisus metus tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti kelius. Daug dėmesio skiriame Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytoms saugaus eismo priemonėms diegti Klaipėdos regiono keliuose. Daug rūpesčių kelia padidėjęs eismo intensyvumas kiekvieną vasarą, kai į mūsų gintarinį Baltijos pajūrį suvažiuoja dešimtys tūkstančių automobilių su poilsiautojais, ypač savaitgaliais.

Pagrindinė įmonės veikla yra valstybinės reikšmės automobilių kelių, tiltų, viadukų, kitų kelio statinių priežiūra ir remontas. Visą vasarą profiliuojami žvyrkeliai ir kelkraščiai, statomi nauji kelio ženklai ir keičiami sugadinti, tvarkomos sankasos, pylimų šlaitai. Prižiūrima ir valoma visa kelio juosta - šienaujama žolė, šlaituose kertami krūmai. Kai kelio ženklai, rodyklės, kitos informacijos priemonės sutvarkytos, pats kelias tampa patrauklesnis ir eismas jame yra saugesnis.

Nuolatinė kelių priežiūra žiemą sudaro didžiausią kelių priežiūros išlaidų dalį, jų dydį lemia konkrečios oro sąlygos bei eismo intensyvumas keliuose. Žiemai yra paruošiama speciali technika, įranga ir medžiagos. Siekiant optimizuoti žiemos kelių priežiūros darbus, labai padeda automatizuota kelių oro sąlygų informacinė sistema (KOSIS).

Klaipėdos regiono kelininkai savo kasdieniniame darbe taiko šiuolaikines kelių tiesimo, taisymo ir priežiūros technologijas, dirba su vakarietiškomis kelių tiesimo ir priežiūros mašinomis bei mechanizmais, naudoja naujausias kelių statybines medžiagas. Mūsų 210 kelininkų kolektyvo sunkus ir pasiaukojamas darbas garantuoja visiems eismo dalyviams greitą ir saugią kelionę Klaipėdos regiono keliais žiemą ir vasarą.

 

Valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ priklauso keturi gamybiniai padaliniai, kurie atsakingi už kelių priežiūrą atitinkamuose rajonuose jiems priskirtuose keliuose.

 

 

Žemaitijos kelių ištakos

Apie Žemaitijos kelius XVI a. vertingos informacijos pateikiama Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose, kuriuose matyti, kad dauguma kelių buvo gruntiniai, todėl jų būklė labai priklausė nuo vietovės, per kurią jie ėjo, dirvožemio ir klimatinių sąlygų. Keliai, ėję per pelkes, buvo sutvirtinti šakomis arba rąstais. Ten, kur jie kirto upelius, kai kur buvo įrengti tiltai, būdavo pereinama brastomis, persikeliama keltais.

Bendras kryžiuočių aprašytų įvairiomis vietomis ėjusių Lietuvos sauskelių skaičius siekė apie 100, tai buvo keliai: iš Klaipėdos į Žemaitiją, iš Rambyno į Medininkus, Nemakščius, Kelmę, į Viduklę, Raseinius, iš Įsručio į Kauną (per Seirijus, Ūdriją), iš Įsručio į Darsūniškį, į Alytų, iš Įsručio į Merkinę ir daugelis kitų.

Manoma, kad kelias, ėjęs per Kuršių Neriją, Klaipėdą ir toliau pakrante į Livnją, yra vienas iš seniausių kelių, jungęs Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinus nuo pat jų susikūrimo pradžios.

Kitas svarbus kelias - iš Karaliaučiaus į Įsrutį - ėjo per Kraupiškius, Ragainę, kur, persikėlus į šiaurinę, arba dašiniakrantę, Namuno pusę, jis vedė toliau į rytus. 1514 m. jau buvo minimas vieškelis, einantis iš Tilžės per Tauragę ir Šiaulius į Livoniją.

XVI a. svarbus sausumos kelių mazgas buvo Tilžė. Vieškeliai ėjo iš miesto trimis kryptimis: į Katyčius, į Tauragę kryptimis: į Katyčius, į Tauragę ir Viešvilę. Į Katyčius ir į Tauragę buvo nutiesti nauji keliai. Tilžę su Viešvile jungė senas kelias, kuris toliau ėjo per Jurbarką į Kauną. XIX a. pradžioje Lietuvoje kai kurie svarbiausieji vieškeliai, jungiantys didelius pramonės ir prekybos centrus, buvo žvyruoti. Jie turėjo platesnę važiuojamąją dalį ir šalikelėse iškastus griovius. Tai vadinamieji pašto keliai. Jais būdavo vežamos prekės ir keleiviai. Tačiau daugumos Lietuvos kelių būklė buvo prasta. Lietingu metų laiku jie pabjurdavo, tapdavo sunkiai išvažiuojami. Paprastai susisiekimas jais vykdavo tik vasarą. Tiltų buvo mažai.

Dar iki plentų atsiradimo Lietuvoje jau buvo susiformavęs tankus sauskelių tinklas. Pašto kelias Vilnius - Karaliaučius - Ryga ėjo per Žemaitiją (pro Klaipėdą ir Palangą). Prie prastesnių pašto kelių priskirtini Kaunas - Jurbarkas - Tilžė, Šiauliai - Palanga. Be to, XIX a. pradžioje buvo susiformavęs nemažas paprastų vieškelių tinklas, jungiantis miestus ir miestelius. Klaipėdos krašte plentus pradėta tiesti tik XIX a. viduryje. Jie buvo reikalingi krašto pirkliams, dvarininkams bei pramonininkams, eksportuojantiems prekes į Prūsiją. 1850 m. nutiesiamas plentas Klaipėda - Priekulė - Tilžė.

Lietuvai 1918 m. atgavus nepriklausomybę, plentai buvo labai blogos būklės. 1924 m. bendras jų ilgis buvo 1683 km. Keliai buvo labai netolygiai išsidėstę: magistraliniai plentai, ėję per Šiaulius - Tauragę ir Zarasus - Kauną - Marijampolę, nebuvo sujungti - nesudarė plentų tinklo. Dėl to visa Žemaitija, šiaurinė Lietuvos dalis ir Klaipėdos kraštas nebuvo plentais sujungtas su Kaunu. 1938 m. baigtas tiesti 195,5 km ilgio Žemaičių plentas. Jis sujungė Kauną su Klaipėdos kraštu, o Rygos - Šiaulių - Tauragės plentą ir Klaipėdos krašto plentus - su kitais Lietuvos plentais.